plaktuvas

plaktùvas sm. (2) 1. Yl mentelė ar į ją panašus prietaisas duonai įmaišyti, kiaušinienei ar kam kitam išplakti: Puodas pastatomas ant silpnos ugnies, ir padažas plakamas plaktuvu, kol sutirštėja rš. Plaktuvas putoms plakti rš. 2. N, KII178 bruktuvė: Linams nuplakti reikia gero plaktùvo Sg. 3. R, MŽ, OsG122 plaktukas dalgiui plakti. 4. NdŽ kūjis. 5. Pln medinis įrankis, tvoklė molio aslai plūkti. 6. scom. padauža, nenuorama: Ot merga plaktùvas – plakasi po visus pašalius Yl. 7. kas plaka, muša, baudžia, plakėjas: Apei žmonių plaktuvą Gindulį palangiškiai teip dainiavę M.Unt.